- priepirtis
- príepirtis sm. (1) BŽ354, DŽ, Lnkv, prýpirtis (ž.) (1) Vkš, Šts, priepirtỹs (3a), príepirtis sf. (1) 1. Pkl, Vkš pirties priemenė nusirengti: Pirtys dažniausiai yra dviejų patalpų – priepirčio ir pirties rš. Príepirtį uždaryk, kur eini! Pš. Priepirtỹ pasikabint drapaną Vb. Išmaudytus gena į šaltą priepirtį B.Sruog. Žlagt skūrą ir išmetė iš tos pirties į tą prýpirtį Ms. Jo naujosios pirties i príepirtis didesnė, negu kito seklyčia Žg. Prisirinko pilna príepirtis vyrų, nė apsisukti nebėra kur Jnš. 2. VšR, Snt prie linų džiovyklos pristatyta priemenė: Priepirty tarškėjo mintuvai Ss. Vos spėjo [bernas] nešti linus iš pirties į príepirtį Jnk. Tai kur, vyrai, valgysite pietus: ar pirty, ar priepirty? Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.